Morta

Sviestmedžio, avokado ir šaltalankių aliejų kūno sviestas su afrodiziakiniu prabangių eterinių aliejų mišiniu (citrusai, kabreuvų balzamas, kamparinis cinamonas, kvapioji virolė, bosvelija).

15

Patirkite puikų odos maitinimą su mūsų natūralaus pagrindo kūno sviestu. Sudėtyje esantis organinis taukmedžio sviestas, nepakeičiamosios riebalų rūgštys ir antioksidantai atkuria ir atstato pažeistą odą, neleisdami jai išsausėti ir pleiskanoti. Pagerinkite savo odos priežiūros rutiną naudodami šį būtiną produktą, kuris ilgam drėkina ir atgaivina odą. Riebus ir gerai susigeriantis kūno sviestas, pamaitins ir padės atkurti ar sustiprinti odos barjerinę funkciją, kad išliktų drėgna ir lygi. Tai puikus natūralus emolientas ir minkštiklis odai. Sudėtyje esantis šaltalankių ekstraktas, išgautas virškriziniu CO2 metodu, turi daug linolo ir linoleno rūgščių (omega-3 ir omega-6) trigliceridų, kurios reikalingos mūsų odos lipidų gaminimui, kad palaikytų apsauginį odos barjerą ir sulėtintų vandens garinimą nuo odos paviršiaus. Prabangūs eteriniai aliejai atgaivina, suteikia jėgų, ryžto, pasitikėjimo savimi.

Tepti tiek ant sausos, tiek ant drėgnos odos. Kad kūno sviestas greičiau įsigertų, tepkite ant drėgnos odos – iškart po maudynių. Tinka masažui.

INCI: BUTYROSPERMUM PARKII BUTTER, PERSEA GRATISSIMA OIL, Hippophae rhamnoides fruit extract, Parfum (LIMONENE*, LINALOOL*, CITRAL*, FARNESOL*, CITRONELLOL*, GERANIOL*, EUGENOL*, BENZYL ALCOHOL*
*natūralios eteriniuose aliejuose randamos biologiškai aktyvios medžiagos

Kas gi iš tikrųjų buvo toji Morta Mindaugienė, Lietuvos karalienė? Remiantis turimais duomenimis, galima tvirtinti ją buvus lietuve, aukštos kilmės, kuri užaugo pagal protėvių papročius ir jų senąjį tikėjimą. Istorikams yra žinomas tik vienas jos vardas Morta, kurį ji gavo jau būdama suaugusi, vaikų motina, per krikštą iš Romos. Tas faktas patvirtina įsitikinimą, kad ji nebuvo slavė — gudė ar rusė, nes tuo atveju ji būtų jau turėjusi vardą, duotą priimant krikštą Rytų bažnyčios apeigomis. Mortos padėtis Didžiojo Kunigaikščio, vėliau Karaliaus, Mindaugo pilyje buvo labai reikšminga. Bendrai to laiko lietuvės — moters — visuomeninė būklė nebuvo žemesnė, negu vyro. Ji negyveno atskirai uždaryta “tereme” kaip rusė, bet veikė lygiai laisvai kaip to laiko Europos moterys. Karalienė Morta mokėjo garbingai eiti šeimininkės pareigas valdovo pilyje. Tą net pabrėžia vokietis, eiliuotosios Livonijos kronikos autorius. Pastarojo yra aprašoma, kaip ji drauge su karaliumi šauniai priiminėjo kryžiuočių ordino Landmeisterį Andrių iš Stirlando, kai jis lankėsi pas Mindaugą krikšto reikalais 1250 m. ir kelis sykius vėliau, o taip pat ir vaišinant kitus svečius. [V. DAUGIRDAITĖ-SRUOGIENĖ, 1987 m., “MOTERIS” LIETUVIŲ MOTERŲ ŽURNALAS]