Sophia femina (papildymas)

Šis produktas skirtas mėgautis vonioje, tačiau tinka ir kūno šveitimui pirtyje arba duše. Šiam tikslui pakanka sausą mineralinį vandenį sumaišyti su Jums patinkančiu natūraliu produktu, pvz. medumi, kavos tirščiais, cukrumi ar aliejais.
Rekomenduojama optimali dozė pirmam kartui yra 50 g produkto į pusiau užpildytą vonią su 38° C temperatūros vandeniu. Kuo daugiau produkto įbersite į vonią, tuo išgausite didesnę vonios mineralizaciją. Jeigu mėgstate karštesnę vonia, ant kaktos galite užsidėti vėsiu vandeniu suvilgytą audeklo gabalėlį, idealiausia – iš flanelės. Po karštos vonios venkite staigių judesių išlipant, iš vonios stokitės lėtai, nes gali atsirasti lengvas galvos svaigimas. Vaikams produktas tinka tik kojų ar rankų vonelėms. Niekada nenaudokite produkto į vidų. Išgertas ar suvalgytas produktas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Laikykite buteliuką vaikams nepasiekiamoje vietoje, apsaugotą nuo drėgmės ir tiesioginių saulės spindulių. Vengti patekimo į akis ar kvėpavimo takus. Jei esate alergiškas, įdėmiai perskaitykite etiketėje nurodytus galimus alergenus. Po vonios ar kūno šveitimo galite jausti nedidelį dilgčiojimą odoje, kurį sukelia "apsiausto" mineralai, ypač magnis. Šis dilgčiojimas praeis savaime ir užtruks apie 10 - 15 min. Dilgčiojimą jausite visada, kai organizme yra didelis magnio trūkumas. Dilgčiojimą sukelia į plaukų folikulus ir prakaito liaukas patekę magnio molekulės. Svarbu suprasti, kad tai nėra alerginė reakcija magniui, tai yra visiškai įprastas pojūtis.

INCI: MINERAL SALTS, COMMIPHORA MYRRHA, PICEA MARIANA, LIMONENE, LINALOOL, CITRONELLOL, GERANIOL, EUGENOL.

MINERALINĖS DRUSKOS (IŠ BIRŠTONO POŽEMINIO SŪRYMO TELKINIO), MIROS ETERINIS ALIEJUS, JUODŲJŲ EGLIŲ ETERINIS ALIEJUS, Š AUGALŲ IŠSKIRIAMOS ETERINIŲ ALIEJŲ BIOLOGIŠKAI AKTYVIOS MEDŽIAGOS, RETAI, TAČIAU GALINČIOS ALERGIZUOTI: LIMONENAS, LINALOLIS, CITRONELOLIS, GERANIOLIS, EUGENOLIS

Sausas mineralinis vanduo™ „Sophia“ pavadintas vienturtės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto dukros Sofijos Vytautaitės garbei. Manoma, jog ji gimė ir užaugo Trakuose, senelių Kęstučio ir Birutės globoje. Sofijos tėvas, tęsdamas savo dėdės Algirdo politiką, kad visa Rusija turi priklausyti Lietuvai, 1386 m. sužiedavo Sofiją su Maskvos kunigaikščiu Vosyliumi. Tokiu būdu vienintelė Vytauto duktė tampa tėvo politinių sumanymų įrankiu. Jungtuvės įvyko Kremliuje 1391 m. Sofija, tapusi Maskvos kunigaikštiene, neužsidarė, laikėsi nepriklausomai, vadovavo politikai ir nuolat palaikė ryšius su tėvu. Senieji rusų istorikai pabrėžia jos išmintį ir tvirtina, kad ji žymiai palietė socialinę rusų moters būklę. Po Vytauto mirties Sofijos padėtis pasunkėjo, atsirado varžovų dėl sosto. Yra užsilikusi tokia istorija. Kremliuje vyko vestuvės. Į puotą atvyko du giminaičiai. Vienas jų, Vosylius Žvairasis, buvo pasipuošęs puikiu auksiniu diržu, brangakmeniais nusagstytu. Sužinojusi, kad tas diržas esąs Maskvos kunigaikščio šeimos nuosavybė, neteisėtai patekusi į Žvairojo rankas, kunigaikštienė Sofija priėjo prie giminaičio ir nutraukė diržą. Taip Sofija Vytautaitė tvirta ranka valdė Maskvą per ištisus 62 metus, net pati vadovaudama apsigynimui nuo totorių. Senatvėje Sofija tapo vienuole ir apsivilkusi abitą gavo Eufrozinos (Euphrosyne) vardą.