Deynove magnesium

Į šiltą vonią (38°C) įberkite apie 100 g maišelio turinio ir mėgaukitės pušų ir kadagių aromato vonia apie 15 – 20 minučių, kol aktyvieji ingredientai atliks savo darbą. Vonioje medituokite, dainuokite, skaitykite, klausykite muzikos – tiks bet kokia raminanti veikla. Prieš vonią, ritualo metu ir po jo gerkite vandens. Išlipę iš vonios gerai nusausinkite odą ir įsivyniokite į flanelinį rankšluostį...pasijusite geriau. Idealiai tinka naudoti prieš miegą. Tinka visų tipų odai. Vengti patekimo į akis ar kvėpavimo takus. Laikyti sausoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ir vaikams nepasiekiamoje vietoje.

MINERALINĖS DRUSKOS, EPSOM DRUSKA, KADAGIŲ IR PUŠŲ SPYGLIŲ VANDENINIS EKSTARKTAS.

INCI: MINERAL SALTS, MAGNESIUM SULPHATE, JUNIPERUS COMMUNIS BRANCH/FRUIT/LEAF EXTRACT, PINUS SYLVESTRIS LEAF EXTRACT.

Dzūkija, dar vadinama Dainava, yra vienas unikaliausių Lietuvos etninių regionų. Šiandieninei Dzūkijai tenka labai graži Lietuvos kraštovaizdžio dalis. Jos teritorijoje driekiasi didžiausia šalyje Dainavos giria, teka Nemunas, Neris ir Merkys. Manoma, jog Dainavos kunigaikštystė išnyko jungiant lietuvių gentis į vieną valstybę. Karalius Mindaugas pirmą kartą Dainavos žemę ( lot. Terra Deynove) pamini 1253 m. liepos mėn. žemių dovanojimo akte, kuriuo šis valdovas Vokiečių ordinui užrašė, be kitų LDK žemių, ir pusę Dainavos.
Ištrauka iš Vladislovo Sirokomlės 1860 m. kelionių įspūdžių knygos „Nemunas nuo versmių iki žiočių“: „Nemunas savo vingiu apsupa Druskininkų miestelį, kuris dėl savo gydomųjų vandenų taip nupelnytai pagarsėjo. Tasai mažas, ant panemunės smėlyno išsidraikęs miesčiukas jau tryliktajame šimtmety buvo žinomas kryžiuočiams, nes kurio gi mūsų šalies kampo būtų nepastebėjusi jų gobši akis? Jau tuomet čia buvo medinė pilaitė jų užpuoliams atremti. Henrikas Plotzkė Vyteniui (1312 m.) ir Teodorlkas Elneris Kęstučiui (1378 m.) viešpataujant ugnimi ir kardu buvo aplankę šiuos kraštus. Sūri čionykščio vandens savybė buvo žinoma nuo seniausių laikų. Tai rodo Druskininkų vardas, vokiškai Salzenike, nes lietuvių žodis „druska" ir vokiečių - „Salz" tą pat reiškia. Tačiau per ilgus amžius tos vietos apleistos, nes pas mus nebuvo papročio naudotis šalia gulinčiais gamtos turtais. Verčiau naudojamės jais užsieniuose.“