Flanelė – 100% medvilninis drobinio pynimo šiltas audinys, su šiauštu švelniu pūku abiejose pusėse. Ant drėgnos odos gali palikti pūkelius, bet šis vienintelis audinio trūkumas atsveria flanelės teikiamus privalumus. Jauku ir minkšta - su tuo mums dažniausiai asocijuojasi flanelinis chalatas. Flaneliniai chalatai didžiausio populiarumo sulaukia šaltesniu metų laiku, todėl flanelė dažniausiai naudojama rudens ir žiemos sezonu. Be to, audinys daugeliui vartotojų žinomas kaip saugi medžiaga kūdikių drabužiams. Medvilninė flanelė yra labiausiai žinoma ir populiariausia flanelės rūšis, naudojama tiek chalatams ir kitiems drabužiams, tiek patalynės ir miegamojo reikmenims. Flanelė priklauso šlifuoto veliūro kategorijai, t. y. jos minkšto pluošto sluoksnis susidaro dėl „vėlimo“. Taip sukuriama subtili medžiaga, pasižyminti geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis.
Medvilninę flanelę reikia skalbti rankomis arba skalbimo mašinoje švelniu režimu ( iki 800 apsisukimų per minutę), 40℃ laipsnių temperatūroje, naudojant ekologišką audinių minkštiklį. Jokiomis aplinkybėmis negalima jėga išspausti vandens iš flanelės, leidžiama mašina sukti mažu greičiu. Džiovinant, venkite tiesioginių saulės spindulių. Lyginant rekomenduojama naudoti garus arba garinį lyginimo prietaisą. Audinio negalima balinti ar valyti sausai.
100 % medvilnė su OEKO-TEX® standard 100 saugos sertifikatu. Tankis 170 g/m²
Flanelė neatsiejama Druskininkų gydomųjų procedūrų dalimi buvo nuo pat kurorto įkūrimo pradžios. Dar 1841 m. gydytojas Izidorius Nahumovičius į Druskininkus besiruošiantiems poilsiautojams siūlė ne tik atsivežti savo sveikatos istoriją, bet ir iš anksto pasirūpinti flanele bei vilna, kad atvažiavus į kurortą nereikėtų gydomųjų procedūrų pradėti nuo apsipirkimo. Buvo rekomenduojama atsivežti vilnonę antklodę (po procedūrų), flanelės atraižas (kūno įtrynimui vonios procedūrų metu) ir tinkamą aprangą: flanelinius rūbus ir vilnonius apatinius drabužius, įskaitant kojines.
XIX a. gydytojas siūlė vengti tiek perkaitimo, tiek peršalimo, tai yra didelio temperatūrų svyravimo, kad staiga suaktyvėjusi kraujotaka nepažeistų kilmingų organų (smegenų, plaučių, širdies, kt.), kas kurorte besigydantiems pacientams sukeltų naujas ligas ir uždegimus. Buvo rekomenduojama rengtis lengvai, bet šiltai, tam puikiai tiko flanele, kuri gerai šildo, bet neleidžia kūnui perkaisti.
Be flanelės gydymasis Druskininkuose buvo sunkiai įsivaizduojamas - ja vonios procedūrų metu buvo įtrinamas visas paciento kūnas, siekiant pagerinti odos būklę, sukelti sveiką prakaitavimą, pašalinti užkietėjimus. Pacientui buvo rekomenduojama gerai įtrinti rankas, krūtinę, pilvą (kad visi vėjai išsilakstytų), šlaunis ir kojas. Gydytojas skatino pacientus išsižadėti perdėto drovumo ir leisti flanele savo kūną (ypatingai nugaros, kryžkaulio sritį) įtrinti aptarnaujančiam personalui.
Po vonių flanele buvo rekomenduojama įtrinti kūną iki visiško sausumo, o tada įsivynioti į flanelinę antklodę ir taip šiltai pasėdėti ant sofos bent pusvalandį. Esant geram orui, buvo rekomenduojama apsirengti šiltai (geriausia, žinoma, flaneliniais drabužiais), o lyjant grįžti namo transporto priemone.
